01
Patirtis ir refleksija
Patirtis dar nėra mokymasis
Veikla tampa mokymusi tuomet, kai žmogus ne tik ją išgyvena, bet ir pastebi, ką darė, supranta, kas iš to kilo, ir pasirenka kitą žingsnį.
Vien užimtumas ar stiprus įspūdis negarantuoja pokyčio. Refleksija padeda atsirinkti, kas patirtyje buvo reikšminga, susieti tai su jau turimomis žiniomis ir parengti atradimą kitai situacijai.
Ko siekiama?Ne prisiminti veiklą, o suprasti savo veikimą.
Kokią problemą sprendžia?Patirtis lieka tik maloniu ar sunkiu epizodu, jei jos prasmė neįvardijama.
Kuo naudinga?Padeda sąmoningiau rinktis ir mokytis ne vien iš sėkmės, bet ir iš klaidos.
Kaip pritaikyti?Po veiklos atsakyti: kas įvyko, ką supratau, ką darysiu kitaip?
Trys klausimai: „Kas?“ · „Ką tai man reiškia?“ · „Kas dabar?“
Šaltinis ir ribos. Nacionalinių akademijų apžvalga mokymąsi apibūdina kaip procesą, priklausantį nuo ankstesnių žinių, konteksto, motyvacijos ir gebėjimo stebėti savo mokymąsi. Tai nėra vienos universalios metodikos receptas. How People Learn II, 2018 ↗
02
Aktyvus mokymasis
Kodėl vien klausytis dažnai neužtenka?
Mokymasis stiprėja, kai žmogus turi ką nors daryti su informacija: klausti, spręsti, lyginti, kurti, aiškinti kitam ar tikrinti savo supratimą.
Aktyvus dalyvavimas nėra judėjimas dėl judėjimo. Veikla turi būti susieta su aiškiu mokymosi tikslu ir suteikti galimybę gauti grįžtamąjį ryšį.
Ko siekiama?Paversti dalyvį savo mokymosi veikėju, o ne vien informacijos gavėju.
Kokią problemą sprendžia?Žmogus gali jaustis viską supratęs, kol nereikia žinios pritaikyti.
Kuo naudinga?Veikdamas dalyvis pamato spragas, išbando mintį ir gauna progą ją patikslinti.
Kaip pritaikyti?Trumpą paaiškinimą keisti klausimu, užduotimi ir aptarimu.
Ką rodo tyrimai? 225 aukštojo mokslo STEM studijų metaanalizėje aktyvaus mokymosi grupių rezultatai buvo geresni, o nesėkmės tikimybė mažesnė nei tradicinės paskaitos grupėse. Šių skaičių negalima automatiškai perkelti į visas auditorijas, bet jie pagrindžia aktyvaus dalyvavimo kryptį. Freeman ir kt., PNAS, 2014 ↗
03
Grupė ir santykis
Ką keičia psichologinis saugumas?
Grupė mokosi geriau, kai žmogus gali paklausti, pasakyti „nežinau“, pasiūlyti nebaigtą mintį ar pripažinti klaidą nebijodamas pažeminimo.
Saugumas nereiškia, kad visi viskam pritaria ar kad nelieka atsakomybės. Jis reiškia, kad nesutarimas ir klaida gali tapti medžiaga mokymuisi, o ne priežastimi tylėti.
Ko siekiama?Sukurti sąlygas kalbėti, tyrinėti ir mokytis kartu.
Kokią problemą sprendžia?Baimė suklysti slepia klausimus, rizikas ir kitokią perspektyvą.
Kuo naudinga?Grupė greičiau pastebi, ko nesupranta, ir gali taisyti veikimą.
Kaip pritaikyti?Vadovui pačiam rodyti smalsumą, priimti klausimus ir reaguoti be pašaipos.
Saugus klausimas grupei: „Ką šioje situacijoje galėjome nepastebėti?“
Šaltinis ir ribos. Amy C. Edmondson tyrimas siejo komandos psichologinį saugumą su mokymosi elgsena darbo komandose. Tai nėra pažadas, kad vien gera atmosfera savaime sukurs rezultatą – svarbūs ir aiškūs tikslai, kompetencija bei atsakomybė. Administrative Science Quarterly, 1999 ↗
04
Pritaikymas
Kaip atradimą perkelti į kasdienybę?
Geras užsiėmimas nesibaigia paskutine užduotimi. Jis turi padėti žmogui atpažinti, kur naują supratimą galėtų išmėginti už mokymosi erdvės ribų.
Pritaikymas stringa, kai išvada lieka per plati: „daugiau bendradarbiausiu“ ar „būsiu drąsesnis“. Veiksmingesnis kitas žingsnis yra mažas, konkretus ir susietas su situacija.
Ko siekiama?Paversti įžvalgą stebimu veiksmu.
Kokią problemą sprendžia?Po įkvepiančios patirties žmogus grįžta prie ankstesnių įpročių.
Kuo naudinga?Leidžia patikrinti, ar atradimas veikia realiame kontekste.
Kaip pritaikyti?Pasirinkti vieną situaciją, vieną veiksmą ir laiką, kada jis bus išbandytas.
Ne „ką supratau?“, o „ką, kur ir kada išbandysiu?“
Metodinė pastaba. Tai praktinė autorės sintezė, paremta mokymosi perkėlimo ir metakognicijos principais, aptariamais Nacionalinių akademijų leidinyje. How People Learn II, 2018 ↗
05
Kultūrinis ugdymas
Kultūra – ne fonas, o mokymosi erdvė
Meno kūrinys, instaliacija, miesto erdvė ar paveldas gali padėti tyrinėti ne tik tai, ką matome, bet ir kaip kuriame prasmę, girdime kitą bei suvokiame savo vietą bendruomenėje.
Kultūrinė patirtis tampa mokymosi erdve, kai lieka vietos skirtingoms interpretacijoms ir jų aptarimui. Tai aktualu vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems – mokymasis vyksta visą gyvenimą ir neapsiriboja formalia klase.
Ko siekiama?Ugdyti pastabumą, kritinį mąstymą ir gebėjimą kurti ryšius tarp patirties bei konteksto.
Kokią problemą sprendžia?Kultūra lieka tik vartojamu reginiu arba vieno „teisingo“ paaiškinimo objektu.
Kuo naudinga?Leidžia saugiai susidurti su kitoniškumu ir mokytis iš perspektyvų skirtumo.
Kaip pritaikyti?Po patirties klausti ne tik „ar patiko?“, bet „ką pastebėjai ir kas pakeitė tavo žvilgsnį?“
Šaltinis. UNESCO kultūros ir meninio ugdymo kryptis apima formalų, neformalų ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, kultūrinę įvairovę, kūrybiškumą bei kritinį mąstymą. UNESCO kultūros ir meninio ugdymo sistema ↗
